Icarus Complex yra du kartus per metus leidžiamas žurnalas.
Kokie yra iššūkiai ir kokie galimi veiksmų ginklai ekonominiu, politiniu, teisiniu ir pilietiniu požiūriu? Išsamiai apžvelgiame su klimato kaita susijusias problemas. Žurnalo tikslas - išnarplioti žmonijos Ikaro kompleksą, t. y. idėją, kad nušokome nuo uolos, įpusėję skrydį ir įsitikinę savo veržlumu, tačiau neigiame artėjančią katastrofą, jei nepakeisime kurso.
Icarus Complex #4
Ant šio mėnesio žurnalo „It's thing one thing“ pelenų spalvos viršelio pavienis žmogus dulkėtoje gatvėje, ant nugaros užsimetęs šiukšlių maišą ant šiukšlių maišo.
Paveikslą, pavadintą „The Furies 2012“, sukūrė tarpdisciplininė menininkė Mary Mattingly, kuri savo darbuose nagrinėja namų, kelionių, kartografijos ir žmonių santykių tarpusavyje, su aplinka, mašinomis, korporacijomis ir politinėmis struktūromis temas. Tai galingas, sudėtingas ir nerimą keliantis vaizdas, kuris rodo, kad toliau bus pateiktas rimtas su klimatu susijęs turinys.
Šio leidinio pagrindą sudaro išsamūs, tarptautiniu mastu parengti redakciniai straipsniai. „Voices“, kur pateikiami pokalbiai su mažo anglies dioksido kiekio technologijų architektu Tommaso Franzolini ir „water rights“ aktyviste Maude Barlow, ir „Focus“, kuriame aptariamos inovacijų, atliekų, žemės ūkio ir verslo istorijos.
Taip pat verta paminėti pirmąją rubriką „Ideas“, kuri yra žurnalo pradžioje ir kurioje skaitytojams siūlomos praktinės pokyčių idėjos, išvardijant būdus, kaip paremti teisėtas naujas organizacijas, programėles ir iniciatyvas ir taip aktyviai prisidėti prie ieškomų sprendimų.
__________
On the ashen cover of the subject of this month’s It's thing one thing, a single person struggles through a dust-covered street, bin bag upon bin bag piled upon their back.
The image, titled ‘The Furies (Titian, again) 2012’, is by interdisciplinary artist Mary Mattingly who’s core work explores themes of ‘home, travel, cartography, and humans relationships with each other, the environment, with machines, and with corporate and political entities.’ It’s at once a powerful, complex and troubling image—and a fair indication of the (necessarily) earnest climate-based content to follow.
The core of this publication, however, is made up of in-depth, internationally-focused editorial. There’s ‘Voices’ which includes conversations with ‘low-carbon’ architect Tommaso Franzolini and ‘water rights’ activist Maude Barlow, and ‘Focus’ which takes a considered look at stories of ‘innovation, waste, agriculture and business’.
Worth mentioning also is an initial section named ‘Ideas’ which sits at the front of the magazine and offers practical ‘ideas for change’ to us readers, listing ways to support legitimate new organisations, apps and initiatives and thus have an active part in the solutions explored.